R. Tamašunienė ES ministrų taryboje akcentuos Eurojusto stiprinimą ir pagalbą Ukrainai kovoje dėl Nepriklausomybės
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė spalio 1–2 dienomis Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje, kur daugiausia dėmesio bus skiriama pilietinės visuomenės ir žurnalistų apsaugai, Eurojusto reglamentavimui bei Ukrainai.
Anot ministrės, aktyvi pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida yra būtinos demokratinės visuomenės sąlygos, todėl jų apsaugai reikalingos konkrečios teisinės ir praktinės priemonės.
„Aktyvi pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida yra kertinės demokratinės visuomenės sąlygos. Turime ne tik kalbėti apie jų apsaugą, bet ir užtikrinti konkrečias priemones, kurios leistų žmonėms, žurnalistams ir nevyriausybinėms organizacijoms saugiai veikti. Lietuvoje anti-SLAPP taisykles pasirinkome taikyti ne tik tarpvalstybinėse, bet ir nacionalinėse bylose, taip pat numatome valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuo tokių ieškinių nukentėjusiems asmenims“, – pranešime cituojama R. Tamašunienė.
Ministrė taip pat akcentuos teismų atvirumo svarbą. Lietuvoje visuomenė gali dalyvauti viešuose teismo posėdžiuose, o vaizdo konferencijos būdu vykstančius posėdžius – stebėti nuotoliniu būdu. Teismai šiemet taip pat ėmėsi teikti žiniasklaidai daugiau informacijos apie nagrinėjamas bylas.
Taryboje taip pat vyks politiniai debatai dėl Eurojusto reglamento peržiūros. Lietuva remia siekį stiprinti šios institucijos vaidmenį koordinuojant tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, tačiau pabrėžia būtinybę išlaikyti aiškią ribą tarp Eurojusto koordinavimo funkcijų ir valstybių narių kompetencijos.
„Eurojusto vertę pirmiausia siejame su jo gebėjimu padėti valstybėms narėms pasiekti konkrečių rezultatų kovojant su nusikalstamumu. Augant organizuoto nusikalstamumo, kibernetinių nusikaltimų ir kitų grėsmių mastui, būtina stiprinti Eurojusto gebėjimus koordinuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau sprendimai dėl tyrimų pradėjimo, jų krypties ir procesinių veiksmų turi išlikti nacionalinių institucijų atsakomybė“, – teigia ministrė.
Ministrai keisis nuomonėmis dėl siūlomų Eurojusto veikimo savo iniciatyva mechanizmų, galimų Eurojusto valdymo modelio pokyčių, bei kitų reglamento peržiūros klausimų. Lietuvos pozicija yra aiški – Eurojusto iniciatyvos turi išlikti koordinacinio pobūdžio ir negali sukurti pareigos nacionalinėms institucijoms priimti konkrečius procesinius sprendimus. Kartu svarbu užtikrinti veiksmingus informacijos mainus, išlaikant aukštus duomenų apsaugos standartus.
Ministrų taryboje bus aptariami ir teisingumo bei atsakomybės už rusijos nusikaltimus Ukrainoje klausimai. Lietuva ragins išlaikyti pagreitį steigiant Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, skatins valstybes ratifikuoti Konvenciją dėl Tarptautinės paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisijos ir toliau dėti pastangas dėl neteisėtai į rusiją ir Baltarusiją išvežtų Ukrainos vaikų grąžinimo.
„Ukraina po ilgų kovos metų turi teisę į teisingumą, tad turime dėti pastangas, kad už karo nusikaltimus atsakingi žmonės būtų nubausti“, – kalba R. Tamašunienė.
